Eiti prie turinio

Paroda „Geologijos profesorius Algirdas Gaigalas (1933–2009)“

2013 m. vasario 26 d.
žymos: ,
VU Biblioteka

Vilniaus universiteto biblioteka, VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedra maloniai kviečia 2013 m. vasario 27 d. 14 val. į parodos „Geologijos profesorius Algirdas Gaigalas (1933–2009)“ atidarymą VUB Baltojoje salėje (IV a., Universiteto 3).

Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje iki balandžio 5 d.

Algirdas Juozapas Gaigalas gimė1933 m. vasario 27 d. Gaižiūnuose (Pakruojo r.), mirė po sunkios ligos2009 m. birželio 4 d. – žymus Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas.

1952 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos specialybę. Universitetą baigė su pagyrimu1957 m. ir iki pat gyvenimo pabaigos liko ištikimas savo pasirinkimui. Buvo paskirtas dirbti Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.1962 m. Vilniaus universitete apgynė geologijos mineralogijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos pleistoceno morenų pagrindinių stratigrafinių horizontų gargždo petrografinė sudėtis, morfologija ir orientacija“. Nuo1963 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Geologijos institute, o 1965–1971 m. – Lietuvos mokslų akademijos Geografijos skyriuje. 1971–1979 m. vadovavo Lietuvos geologijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui bei nuo1976 m. ir Regioninės geologijos skyriui. 1967–1969 m. dėstė Vilniaus universitete. Čia1977 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos pleistoceno litosedimentacinių ciklų ledyninių nuogulų sudėtis, sandara ir formavimasis.1979 m. buvo išrinktas Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesoriumi.1981 m. patvirtintas profesoriaus mokslinis vardas. Vadovavo daugiau nei dešimčiai mokslo daktarų disertacijų.2006 m. už ilgametę vaisingą akademinę veiklą, atsidavimą Vilniaus universitetui ir jo vardo garsinimą suteiktas Profesoriaus Emerito vardas.

Dalyvavo1984 m.,1989 m.,1996 m.,2000 m. pasaulio geologų ir1982 m.,1987 m.,1995 m.,1999 m. Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) kongresuose, kuriuose skaitė pranešimus.

Nuo1995 m. – Lietuvos gamtos draugijos prezidentas. Vienas Mosėdžio unikalių akmenų muziejaus įkūrimo iniciatorių, mokslinis vadovas ir geologijos ekspozicijos autorius. Lietuvos riedulynų draustinių paskelbimo iniciatorius.

Nuo1998 m. – Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys akademikas,1998 m. – Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys,1998 m. – Lenkijos geologijos draugijos garbės narys,1999 m. – INQUA garbės narys. Nuo2008 m. – Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys.

Darbo rezultatai paskelbti daugiau nei 600 mokslinių straipsnių ir keliolikoje monografijų. Šimtais skaičiuojamos mokslo populiarinimui skirtos publikacijos. Buvo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys, laikraščio „Tėviškės gamta“ konsultacinės tarybos narys. Nuo2002 m. Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Geologijos ir geografijos instituto Lietuvos geologinės tarnybos žurnalo „Geologija“ vyriausias redaktorius, tarptautinio žurnalo „Geochronometria“, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Mažosios Lietuvos enciklopedijos redakcinių kolegijų narys. Nuo2002 m. darbavosi „Versmės“ leidykloje, kur buvo vienas iš autorių ir redaktorių. Nuo2003 m. pradžios aktyviai įsijungė į šios leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos darbą. Jo parašytų ar redaguotų straipsnių yra visose po2002 m. išleistose serijos monografijose.2006 m. parengė ir redagavo „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų rinkinį „Gamta“. Buvo labai aktyvus leidyklos organizuotų renginių ir ekspedicijų dalyvis, straipsnių autorių konsultantas.

Moksliniuose darbuose nagrinėjo Lietuvos ir kitų šalių kvartero nuogulų ypatybes, sukūrė glaciosedimentacinių tyrimų metodiką, išryškino kvartero sistemos paleoglaciosedimentacijos ritmišką pobūdį ir pagrindinius glaciociklus, nustatė stambianuotrupinės medžiagos petrografinės mineralinės sudėties dėsningumus ir litostratigrafinio suskirstymo bei koreliavimo kriterijus. Jo sukurtas petrografinis metodas įdiegtas skirstant Lietuvos pleistoceno morenų geologijos pjūvius. Detalizavo Lietuvos viršutinio pleistoceno geochronologiją ir stratigrafiją. Organizavo kvartero nuogulų litologinių, geocheminių, paleobotaninių, paleozoologinių, paleomagnetinių, absoliutaus amžiaus nustatymo ir kai kurių kitų metodų bandymus bei įdiegimą, tarp kurių – termoliuminescencijos, optiškai stimuliuotos liuminescencijos, elektroninio sukamojo rezonanso, radioaktyvios anglies, anglies ir deguonies stabiliųjų izotopų kaitos įvertinimo metodai. Svarbią vietą skyrė geologijos istorijai: Lietuvos kvartero geologijos ir geomorfologijos istorijai, iškilių geologų asmenybėms.

Visada užjautė ir gynė skriaudžiamą – tiek žmogų, tiek gyvį ar gamtos paminklą. Buvo teisingas, stiprus ir drąsus, o drauge ir švelnios romantiškos sielos, atsiskleidusios per mažai kam žinomus jo poezijos bandymus, pomėgį fotografuoti įvairius gamtos objektus. Fotografijas panaudodavo ir mokslinių darbų, ir mokslo populiarinimo publikacijose. 2011m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete Geologijos ir mineralogijos katedra, Lietuvos Gamtos draugija pristatė nuotraukų parodą „Kviečiame pažvelgti į pasaulį profesoriaus habil. dr. Algirdo Gaigalo (1933-02-27 – 2009-06-04) akimis“ (In memoriam).

Gausus prof. Algirdo Gaigalo rankraštinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Ši paroda – tai pirmoji jo asmens archyvo publikacija, kurią papildo Birutės ir Algirdo Gaigalų šeimos bei Vilniaus universiteto archyvo dokumentai.

Naujieną pateikė Aliucija Orentaitė (VUB Rankraščių skyrius)

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: