Eiti prie turinio

Vasaros kelionės šildo net lietingą rudenį

2013 m. rugsėjo 25 d.
VU Biblioteka

Kantriai ir ilgai laukta vasara prašuoliavo, atrodo, akimirksniu. Visi skubėjom pailsėti, kad ilgą žiemą pakaktų darbingumo, norėjom sugauti kuo daugiau saulės, o kai kurie ir pamatyti… Pamatyti Lietuvą, jos žavesį, pabūti ten, kur dar nebuvę. Ir kuo daugiau jos pamatėm, tuo ji darėsi didesnė, dar gražesnė, turtingesnė.Ir vasara mums  rodės kiek pailgėjo.

Į pirmą kelionę išvykom birželio pradžioje. Aplankėme M. Oginskio dvarą ir parką Plungėje, pasisvečiavom buvusioje laikrodinėje, įsikūrusioje jaukioje viešojoje bibliotekoje, pabendravom su darbuotojom.Toliau kelias vedė į Plokštinės miškuose esantį Šaltojo karo muziejų – Plokštinės požeminę balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazę. Tai dar tebekeliantis šiurpą objektas iš sovietinių laikų – tai netolimos mūsų istorijos liudininkas. Galiausiai pasukom prie Platelių ežero. Pakeliui neaplenkėm Platelių dvarvietėje tebegyvuojančios Raganos liepos. Visur buvo lietinga, bet mus po  Žemaitijos kraštą visą dieną lydėjo saulėta gaivi diena.

Liepos 13 d. išvykome į Aukštadvario kraštą. Didžiulis malonumas klajojoti miškingais, kalvotais, ežeringais keliais ir takais. Nukakome iki 20m. gylyje Strėvos įgriuvoje į žemę prasmegusios karčemos trobelės, pažvelgėme pro langą, bet… kadangi buvo diena, velnių nesimatė. Kilome į Aukštadvario pašonėj stūksantį Kartuvių kalną. O nuo Velnio duobės vos nuėjom – vis sukom ratu – labai jau ji patraukli. Toliau, vis sustodami prie mažyčių ežerėlių, nužingsniavom iki Pamiškės piliakalnio. Nuo jo atsiveria panorama ne tik iki Elektrėnų, bet net iki Vilniaus. Gaila, kad debesys buvo užkloję Vilniaus televizijos bokštą, tai tematėm tik neryškius Elektrėnų kaminus. Kelionę baigėm Angelų kalvoje „Tūkstantmečio ženklų takas – Angelų kalva“. Įspūdingos skulptūros. Artėjo ne tik vakaras, bet ir lietus. Teko paskubėti. Visi parsivežėm puikią nuotaiką ir daug gražių įspūdžių.

Paskutinė kelionė buvo artima, bet gana įdomi. Diena dovanojo puikų orą. Apie Užutrakį neverta net kalbėti – jį ne vienas ir ne kartą lankė – tik tų lankymų nebūna per daug. Argi gali būti per daug grožio ? Taipogi kiek besilankytum Trakuose, visuomet tos gatvelės su jų turtinga praeitim žavi. Aplankėme ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto gimtinę – Senuosius Trakus. Bet maloniausia man buvo eiti 3,5 km. Varnikų botaninio – zoologinio draustinio pažintiniu taku. Klampoti per Ilgelio pelkę neturėjome galimybės, nors gal būtų buvę žaviai ekstremalu. Per pačią pelkę nutiestas medinis takas. Labai įdomu buvo keliauti ir matyti besikeičiantį mišką. Tai ledynų formuotas reljefas su natūraliu mišku, tai pelkė , kurioje telkšo keturi ežerėliai – Baluošas, Piliškių, Bevardis ir Ilgelis. Draustinyje auga 600 rūšių augalų, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Besigėrint, besidairant atrodė, kad laikas ėmė šuoliuoti. Net nepastebėjom kaip pralėkė kelios valandos.

Išvykstant norisi aplankyti ir pamatyti kuo daugiau. Žinoma, įdomios kelionės ypatingai greit „suvalgo“ laiką. Nors kartais grįžtant ir jaučiasi lengvas nuovargis, bet vogčia braunasi naujų kelionių troškulys.

Keliaujanti ir organizuojanti keliones bibliotekininkė

Stasė Kaziūnaitė, Informacijos išteklių formavimo skyrius

2 komentarai palikti dar vieną →
  1. 2013 m. lapkričio 28 d. 10:04

    Esu buvusi Platelių dvarvietėje – įspūdžiai tikrai nepakartojami.

  2. 2016 m. sausio 1 d. 14:14

    Man iš vis Plateliai, tai yra kažkas nerealaus, turbūt gražiausia vieta Lietuvoje….

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: