Eiti prie turinio

Mintimis apie atvirosios prieigos iniciatyvą dalijasi prof. habil. dr. Zenonas Norkus

2013 m. spalio 21 d.
VU Biblioteka

 

2013 m. spalio 21-27 dienomis minima jau 7-oji visuotinė „Atvirosios prieigos savaitė“. Kasmetine tradicija tapęs renginys suburia tiek visus besidominčius, tiek jau turinčius patirties ar aktyviai dalyvaujančius atvirosios prieigos judėjime. Šia proga savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanas prof. habil. dr. Zenonas Norkus.

Pateikiama įvairių atvirosios prieigos sampratų. O kaip Jūs apibūdintumėte, kas tai yra atviroji prieiga ir ką ji apibrėžia?
Z. N.: Atviroji prieiga yra betarpiška, tiesioginė, laisva prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų, nevaržoma leidėjų primestų autorių teisių sutarčių.

Mokslinėje komunikacijoje atviroji prieiga dažniausiai įgyvendinama per vadinamuosius žaliąjį ir/arba auksinį kelius. Ar kurį nors iš šių būdų laikytumėte pranašesniu ir naudingesniu? Kodėl?
Z. N.: Auksinis būtų geresnis, bet žaliasis irgi gerai, kai nėra auksinio. Humanitariniams ir socialiniams mokslams didelio skirtumo nėra, nes čia informacija sensta ne taip greitai: jeigu postprint embargo laikotarpis tik kokie 6 mėnesiai, tai nesudaro rimtesnių kliūčių mokslinės informacijos cirkuliacijai. Būtų gerai, jeigu „pažaliuotų“ pačios komercinės duomenų bazės, leisdamos senesnėms negu 3-5-10 metų publikacijomis naudotis nemokamai. Dabar ir už 30 metų senumo publikaciją nori „nuplėšti“ kokius 30 USD. Jeigu žurnalo nėra JSTOR, tai jau problema. Tuo tarpu VUB prenumeruoja per mažai JSTOR kolekcijų.

Atvirosios prieigos judėjimas pasaulyje prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį. Kaip vertintumėte šios iniciatyvos daromą įtaką Lietuvos mokslo erdvei? Ar dar turime ko siekti?  
Z. N.: Iniciatyvą galima, dėl savaime suprantamų priežasčių, vertinti tik teigiamai. Galima pridurti, kad Lietuva šioje srityje yra pažangi šalis, ne tik neatsilieka nuo pažangių tendencijų, bet ir eina pažangos avangarde. Atvirąją prieigą Lietuvoje įdiegėme vieni pirmų pasaulyje ir dar iki tol, kol ji tapo visuotiniu vajumi. Mat Lietuvoje jau koks dešimtmetis kaip nusistovėjo praktika, kad daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų leidžiami žurnalai yra prieinami elektroninėje erdvėje – nemokamai ir nuo pirmos publikacijos dienos. Taigi ją „išradome“ patys. Tai, ką tada pradėjome daryti, yra teisinga, nes visi šie leidiniai leidžiami mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai pažangu, nes kai kurių kaimyninių šalių (pvz., Lenkijos) net ir seni su šimtmetinėmis tradicijomis leidžiami mokslo žurnalai ligi šiol tebeleidžiami tik „popieriniai“ (jau nekalbant apie „open access“). Galime pasididžiuoti, kad VU ir Lietuvos mastu einame pažangos avangarde – visi VU leidžiami žurnalai yra atviri, tuo tarpu kaip, pavyzdžiui, šiaip jau labai įdomūs ir vertingi Lietuvos istorijos instituto periodiniai leidiniai (Lithuanian Historical Studies, Lietuvos istorijos metraštis) – vis dar ne. Turime siekti, kad visi Lietuvos mokslo institucijų leidiniai būtų atviri. Be to, turime skleisti ir propaguoti savo pažangią patirtį tarptautinėje erdvėje – juk ne taip dažnai pasitaiko, kad būtų sričių, kur būtume aplenkę kitus.

Kuo Jums asmeniškai naudinga atviroji prieiga?
Z. N.: Kuo žuviai naudingas vanduo, o paukščiui oras? Ar žuvys moka už vandenį, kuriame plaukioja, o paukštis – už orą, kuriame skraido.

Ar dalyvaujate/prisijungtumėte prie atvirosios prieigos kūrimo Lietuvoje? Kodėl?
Z. N.: Visi Filosofijos fakulteto leidžiami mokslo žurnalai yra atviros prieigos. Tai jau nelabai yra kaip dalyvauti, išskyrus paraginimą visiems (dar) atsilikėliams sekti šiuo pažangiu pavyzdžiu.

.

.

Respondento išsakytos mintys nebūtinai sutampa su VU bibliotekoje rengiamos „Atvirosios prieigos savaitės 2013“ organizatorių nuomone. Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą rasite VU bibliotekos svetainėje adresu http://www.mb.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/atviroji-prieiga

Pateiktas turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 3.0 Unported License

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: