Eiti prie turinio

Mintimis apie atvirosios prieigos iniciatyvą dalijasi prof. dr. Marija Stonkienė

2013 m. spalio 22 d.
VU Biblioteka

2013 m. spalio 21–27 dienomis minima jau 7-oji visuotinė „Atvirosios prieigos savaitė“. Kasmetine tradicija tapęs renginys suburia tiek visus besidominčius, tiek jau turinčius patirties ar aktyviai dalyvaujančius atvirosios prieigos judėjime. Šia proga savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros prof. dr. Marija Stonkienė.

Pateikiama įvairių atvirosios prieigos sampratų. O kaip Jūs apibūdintumėte, kas tai yra atviroji prieiga ir ką ji apibrėžia?

M. S.: Terminas atviroji prieiga apibūdina ne tik galimybę nemokamai perskaityti kūrinį, kuris yra autorių teisių objektas, bet ir nurodo tuos kūrinio panaudojimo būdus, kuriuos kūrinio skaitytojui suteikia autorių teisių savininkas.

Mokslinėje komunikacijoje atviroji prieiga dažniausiai įgyvendinama per vadinamuosius žaliąjį ir/arba auksinį kelius. Ar kurį nors iš šių būdų laikytumėte pranašesniu ir naudingesniu? Kodėl?

M. S.: Nei vieno, nei kito atvirosios prieigos suteikimo būdo nelaikyčiau pranašesniu ar naudingesniu. Aš tikiuosi, kad informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra paskatins tokio verslo modelio atsiradimą, kuris mokslo kūrinius maksimaliai priartins prie mokslininkų. Nes mokslo pažangai yra svarbi kuo platesnė ir kuo operatyvesnė mokslo žinių sklaida, galimybė vertinti mokslininkams skleidžiamas mokslo žinias.

Atvirosios prieigos judėjimas pasaulyje prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį. Kaip vertintumėte šios iniciatyvos daromą įtaką Lietuvos mokslo erdvei? Ar dar turime ko siekti? 

M. S.: Lietuvos mokslo erdvei šis judėjimas (iniciatyva) praktiškai neturi jokio poveikio, ieškant tokio poveikio atvirosios prieigos suteikimo Lietuvos mokslininkų darbams kontekste. Nepopuliaru Lietuvoje mokslo kūrinius platinti atvirąja prieiga. Todėl siekti tikrai dar yra ko.

Kuo Jums asmeniškai naudinga atviroji prieiga?

M. S.: Atviroji prieiga naudinga dėl platesnio ir gilesnio mokslo žinių panaudojimo. Atviroji prieiga svarbi ir studijų procese – atvirąja prieiga platinami kūriniai yra puikios, teisėtos mokymosi priemonės.

Ar dalyvaujate/prisijungtumėte prie atvirosios prieigos kūrimo Lietuvoje? Kodėl?

M. S.: Nedrįsčiau sakyti, kad dalyvauju atvirosios prieigos kūrime Lietuvoje, gal tik prisidedu populiarindama atvirąją prieigą. Greta atvirosios prieigos teisinių, techninių galimybių sudarymo taip pat turi būti plėtojama, ugdoma atvirosios prieigos kultūra, o tai yra labai sudėtingas ir ilgalaikis procesas, kurio pačia pradžia ir laikyčiau atvirosios prieigos populiarinimą. Tai yra tą veiklą, kuria užsiima Lietuvos mokslinės bibliotekos. Ir kurioje su malonumu dalyvauju ir aš.

 .

.

Respondento išsakytos mintys nebūtinai sutampa su VU bibliotekoje rengiamos „Atvirosios prieigos savaitės 2013“ organizatorių nuomone. Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą rasite VU bibliotekos svetainėje adresu http://www.mb.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/atviroji-prieiga

Pateiktas turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 3.0 Unported Lice

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: