Eiti prie turinio

Mintimis apie atvirosios prieigos iniciatyvą dalijasi doktorantas Vincas Grigas

2013 m. spalio 23 d.
VU Biblioteka

2013 m. spalio 21-27 dienomis minima jau 7-oji visuotinė „Atvirosios prieigos savaitė“. Kasmetine tradicija tapęs renginys suburia tiek visus besidominčius, tiek jau turinčius patirties ar aktyviai dalyvaujančius atvirosios prieigos judėjime. Šia proga savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto doktorantas bei Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto lektorius, Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vincas Grigas.

Pateikiama įvairių atvirosios prieigos sampratų. O kaip Jūs apibūdintumėte, kas tai yra atviroji prieiga ir ką ji apibrėžia?

V. G.: Kaip eilinis vartotojas, atvirąją prieigą apibūdinčiau kaip galimybę nemokamai, be jokių apribojimų pasiekti mokslinę produkciją, nepaisant to, ar priklausau kokiai nors akademinei institucijai, ar ne. Atviroji prieiga padeda man, kaip piliečiui, sėkmingai mokytis visą gyvenimą, nepaaukojant didelės dalies asmeninėms reikmėms skirtų išlaidų (pavyzdžiui, gėlėms žmonai).

Mokslinėje komunikacijoje atviroji prieiga dažniausiai įgyvendinama per vadinamuosius žaliąjį ir/arba auksinį kelius. Ar kurį nors iš šių būdų laikytumėte pranašesniu ir naudingesniu? Kodėl?

V. G.: Pats paremčiau auksinį kelią ir pilkąjį kelią. Pranašesniu laikau auksinį, nes sudaroma galimybė pasiekti naujausią informaciją. Žaliasis kelias liūdina tuo, kad ne visa naujausia informacija yra prieinama. Matai, kad tokia yra, bet atsitrenki į sieną, nes, pavyzdžiui, tavo institucija nėra pakankamai turtinga, kad nupirktų prieigą, o kol baigsis embargo periodas – gali būti per vėlu (juk moksliniams tyrimams atlikti yra numatyti konkretūs terminai, todėl negali laukti kol straipsnis „atsidarys“ po metų ar kitų).

Atvirosios prieigos judėjimas pasaulyje prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį. Kaip vertintumėte šios iniciatyvos daromą įtaką Lietuvos mokslo erdvei? Ar dar turime ko siekti? 

V. G.: Vertinu gerai, nes jau daug lietuviškų mokslo žurnalų yra prieinami atvirai internete, mokslininkų ir studentų darbus galima rasti vienoje vietoje. Bet čia yra didelis minusas: turime informaciją apie mokslininkų publikacijas, bet ne visos jos iš karto atvirojoje prieigoje. Embargas, embargas… Turime siekti, kad tokio baisaus žodžio nebebūtų tyrėjų leksikone. Kai to pasieksime, matyt, tikrai bus aukso amžius ir paauksuoti grindiniai.“

Kuo Jums asmeniškai naudinga atviroji prieiga?

V. G.: Man naudinga tuo, kad lengvai galiu prieiti prie mokslinės produkcijos. Ach, kokį džiaugsmą patiriu, kai negaliu perskaityti viso teksto komercinėje duomenų bazėje, bet, kas juokingiausia, jį randu atvirojoje prieigoje. Esu iš neturtingos šalies, nelabai turtingo universiteto, todėl esu labai suinteresuotas, kad atvira prieiga plistų.

Ar dalyvaujate/prisijungtumėte prie atvirosios prieigos kūrimo Lietuvoje? Kodėl?

V. G.: Žinoma prisijungčiau. Mielai publikuoju straipsnius žurnaluose, kurie juos pateikia atviroje prieigoje. Be to, studentams per paskaitas užsimenu apie atvirąją prieigą, entuziastingai pasakoju, koks tai gėris. Teko dalyvauti mokymuose, skirtuose muziejininkams, viešųjų bibliotekų specialistams – ten irgi pasidalijau savo žiniomis apie atvirąją prieigą, kaip sėkmingai ja naudojuosi ir kaip gali naudotis ir viešosios bibliotekos, kurios neturi pinigų komercinėms duomenų bazėms (patariu neverkti, kad neduoda pinigų knygoms, juk yra atviroji prieiga).

 .

.

Respondento išsakytos mintys nebūtinai sutampa su VU bibliotekoje rengiamos „Atvirosios prieigos savaitės 2013“ organizatorių nuomone. Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą rasite VU bibliotekos svetainėje adresu http://www.mb.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/atviroji-prieiga

Pateiktas turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 3.0 Unported Lice

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: