Eiti prie turinio

Mintimis apie atvirosios prieigos iniciatyvą dalijasi dr. Saulius Maskeliūnas

2013 m. spalio 24 d.
VU Biblioteka

2013 m. spalio 21–27 dienomis minima jau 7-oji visuotinė „Atvirosios prieigos savaitė“. Kasmetine tradicija tapęs renginys suburia tiek visus besidominčius, tiek jau turinčius patirties ar aktyviai dalyvaujančius atvirosios prieigos judėjime. Šia proga savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Maskeliūnas.

Pateikiama įvairių atvirosios prieigos sampratų. O kaip Jūs apibūdintumėte, kas tai yra atviroji prieiga ir ką ji apibrėžia?

S. M.: Atviroji prieiga – tai šiuolaikinė, pažangi mokslinės informacijos platinimo būdų pokyčių kryptis, kai vartotojai vis daugiau mokslinės informacijos gali gauti laisvai ir nemokamai.

Mokslinėje komunikacijoje atviroji prieiga dažniausiai įgyvendinama per vadinamuosius žaliąjį ir/arba auksinį kelius. Ar kurį nors iš šių būdų laikytumėte pranašesniu ir naudingesniu? Kodėl?

S. M.: Man pranašesnis, daugiau naudos davęs – žaliasis kelias: kol kas, deja, daugiausiai aukščiausios kokybės mokslinės literatūros yra ne atvirosios prieigos platinimo modelio; tokiais atvejais, autorių iniciatyva patiems skelbti savo darbus yra puiki išeitis.
Beje, Vilniaus universitete labai trūksta publikacijų talpyklos. Tai viena iš priežasčių, kodėl pagal visateksčių mokslinių straipsnių viešą prieigą Vilniaus universitetą lenkia VGTU, KTU ir kt.; tai kenkia VU bendriesiems reitingams.

Atvirosios prieigos judėjimas pasaulyje prasidėjo prieš daugiau nei dešimtmetį. Kaip vertintumėte šios iniciatyvos daromą įtaką Lietuvos mokslo erdvei? Ar dar turime ko siekti? 

S. M.: Teigiamai. Vis daugiau mokslinės informacijos tampa lengviau nei anksčiau prieinama. Bus šaunu, jei šis atvirosios prieigos judėjimas plėsis ir ateityje.

Kuo Jums asmeniškai naudinga atviroji prieiga?

S. M.: Dar Izaokas Niutonas yra pasakęs: „Jei aš ką mačiau toliau nei kiti, tai dėka stovėjimo ant milžinų pečių“. Ir atvirkščiai, prieigos prie nagrinėjamos srities mokslinės informacijos neturintis mokslininkas priverstas beprasmiškai „išradinėti dviračius“. Atviroji prieiga praplečia galimybes neprovincialiai, visavertiškiau dalyvauti mokslinėje veikloje tiems (tarp jų ir mums, Lietuvos mokslininkams), kurie neturi tokių galimybių, kaip ekonomiškai stipresnių šalių mokslininkai.

Ar dalyvaujate/prisijungtumėte prie atvirosios prieigos kūrimo Lietuvoje? Kodėl?

S. M.: Šiek tiek dalyvauju (turiu atvirosios prieigos publikacijų); kuo galėčiau, prisidėčiau ir ateityje, nes smagu prisijungti prie prasmingų pažangą visuomenėje skatinančių judėjimų.

 .

.

Respondento išsakytos mintys nebūtinai sutampa su VU bibliotekoje rengiamos „Atvirosios prieigos savaitės 2013“ organizatorių nuomone. Daugiau informacijos apie atvirąją prieigą rasite VU bibliotekos svetainėje adresu http://www.mb.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/atviroji-prieiga

Pateiktas turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 3.0 Unported Lice

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: