Eiti prie turinio

VU bibliotekoje – naujas kirilikos katalogas ir paroda „Nuogos visos tautos be knygų“ – mažai žinoma savita Lietuvos knygos kultūros dalis

2014 m. sausio 24 d.
VU Biblioteka
IMG_1753IMG_1757IMG_1758IMG_1760IMG_1761IMG_1762
IMG_1766IMG_1778IMG_1781IMG_1788IMG_1792IMG_1797
IMG_1807IMG_1811IMG_1813IMG_1820IMG_1822IMG_1829
IMG_1830IMG_1836IMG_1839IMG_1843IMG_1857IMG_1865

VUB kirilikos katalogo ir parodos pristatymas, tarptautinė konferencija „Vilniaus kirilikos spauda Europos kontekste“, a set on Flickr.

Sausio 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje visuomenei pristatytas naujas Vilniaus universiteto bibliotekos leidinys „Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija: 1525–1839“. Kirilikos katalogo pristatymo metu buvo atidaryta paroda „Nuogos visos tautos be knygų”.
Katalogas „Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija: 1525–1839“ – tai seniausios ir didžiausios Lietuvoje senoviniu slavų kirilikos šriftu spausdintų knygų kolekcija. Knygos įvadiniame straipsnyje universiteto mokslininkai prof. R. Petrauskas ir A. Pacevičius nagrinėja Lietuvos kirilikos knygos kultūros istoriją, leidinys gausiai iliustruotas ir tyrinėtojų patogumui papildytas išsamiomis pagalbinėmis rodyklėmis bei priedais. Kirilikos kolekcija, kurioje net 73 leidiniai išspausdinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvėse, yra svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.
Paroda „Nuogos visos tautos be knygų”, skirta ir spaustuvininkų brolių Kuzmos ir Luko Mamoničių veiklos Vilniuje pradžiai, 440-osioms metinėms, paminėti. Joje eksponuojamos vertingiausios ir įdomiausios XVI–XIX a. pradžios rytų slavų krikščioniškų konfesijų (unitų, stačiatikių ir sentikių) seniausios spausdintos bažnytinės knygos: biblijos, evangelijos, psalmynai, liturgikonai ir kt. Taip pat žymių krikščionių rašytojų Jono Auksaburnio, Bazilijaus Didžiojo, Tomo Kempiečio pirmieji spausdinti vertimai iš graikų ir lotynų kalbų į bažnytinę slavų bei rusėnų kalbas.
Parodoje galima pamatyti vienintelį Lietuvoje žinomą Pranciškaus Skorinos „Apaštalą“ (1525), taip pat Mamoničių spaustuvės „Lietuvos Statutą“ (1588), Ivano Fiodorovo „Bibliją“ (1581) ir daug kitų leidinių, turinčių didelę kultūrinę vertę ir išsiskiriančių savitu spaudos stiliumi. Spaudiniai leisti įvairiose Europos šalyse: Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Olandijoje, Anglijoje.
Parodoje pirmą kartą pristatomi du kirilikos unikumai: XVII a. pirmosios pusės Vilniaus Šv. Dvasios brolijos spaustuvės „Psalmynas“, iki šiol neužfiksuotas šaltiniuose, ir Černigovo bei Severianų Naugardo arkivyskupo Lazaro Baranovičiaus XVII a. pabaigos kūrinys „Žodis amžinu miegu užmigusiai Švenčiausiai Dievo Motinai“. Apie šį kūrinį žinoma tik iš bibliografinių šaltinių. Taip pat parodoje pirmą kartą eksponuojamas unikalus XVII a. Ortodoksų Bažnyčios šventojo Feodosijaus Uglickio autografas. Slavų knygrišių meną iliustruoja kelios išskirtiniais metalo apkaustais ir medalionais papuoštos knygos.
Paroda supažindina su mažai žinoma savita Lietuvos knygos kultūros dalimi – senąja kirilikos spauda, kurios istorijoje susipynė skirtingų valstybių, konfesijų ir kultūrų likimai.
Paroda VU bibliotekoje veiks iki 2014 m. gegužės 30 d.
Tą pačią dieną įvyko VU bibliotekos organizuota tarptautinė konferencija „Vilniaus kirilikos spauda Europos kontekste: įžvalgos ir tyrinėjimai“.
Konferencijos tikslas – atskleisti senosios slavų spaudos sąsajas su bendra LDK kultūros, religijos ir socialinių bei politinių idėjų istorija.
Prisiminta, kad būtent Vilnius XVI a. buvo didžiausias kirilikos spaudos centras Europoje, kuriame susiformavo savitas rytų slavų spausdintų knygų stilius. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš 6 valstybių. Buvo aptariamas senųjų kirilikos knygų paveldas įvairiose pasaulio šalyse, jo apimtis, tyrimų bei sklaidos perspektyvos ir Vilniaus senosios kirilikos spaudos tradicijos plačiajame knygos istorijos ir kultūros kontekste.

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: