Eiti prie turinio

VU bibliotekos senųjų dokumentų paslaptys atsivers Vilniaus knygų mugėje

2014 m. vasario 19 d.
žymos:
VU Biblioteka

Vasario 20 d. 13 val. 15-ojoje Vilniaus knygų mugėje Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į renginį „Nuogos visos tautos be knygų“ (Konferencijų salė 5.2, Litexpo).

VU biblioteka ne tik seniausia Lietuvos akademinė biblioteka, bet ir didžiausia senųjų dokumentų saugykla Lietuvoje, savo fondais ir reikšme galinti lygintis su garsiausiomis Rytų Europos bibliotekomis. Iš beveik 5,4 mln. čia saugomų dokumentų apie 160 tūkstančių yra didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės vertės spaudinių, išleistų iki 1800 metų, per 226 tūkstančius XIII–XX a. rankraštinių dokumentų įvairiomis pasaulio kalbomis, apie 92 tūkstančius grafikos darbų. VU bibliotekoje taip pat saugoma didžiausių regione kartografijos kolekcija. Be abejonės, reikšmingiausias VU bibliotekoje saugomas dokumentas – pirmoji lietuviška knyga Martyno MažvydoKatekizmas, kuri yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą pirmuoju numeriu.

Vilniaus knygų mugės metu bus pristatyti du nauji VU leidiniai, kurie atskleis skirtingus VU bibliotekoje saugomus dokumentus – kirilikos leidinių kolekciją ir egodokumentinį paveldą. Renginio metu visuomenei bus pristatomas naujas VU bibliotekos leidinys „Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija: 1525–1839“ ir VU Komunikacijos fakulteto leidinys „Juozapo Jurgio Hilzeno 1752–1754 metų kelionės dienoraštis“.

Katalogas „Vilniaus universiteto bibliotekos kirilikos leidinių kolekcija: 1525–1839“ – tai seniausios ir didžiausios Lietuvoje senoviniu slavų kirilikos šriftu spausdintų knygų kolekcija. Knygos įvadiniame straipsnyje universiteto mokslininkai prof. R. Petrauskas ir A. Pacevičius nagrinėja Lietuvos kirilikos knygos kultūros istoriją, leidinys gausiai iliustruotas ir tyrinėtojų patogumui papildytas išsamiomis pagalbinėmis rodyklėmis bei priedais. Kirilikos kolekcija, kurioje net 73 leidiniai išspausdinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvėse, yra svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.

Dienoraštyje „Juozapo Jurgio Hilzeno 1752–1754 metų kelionės dienoraštis“, kurio rankraštis saugomas VU bibliotekoje, lyg laterna magica projekcijoje, atsiskleidžia autentiškas ir gerai dokumentuotas dingusios Europos vaizdas. Skaitytojas kartu su septyniolikmečiu J. J. Hilzenu galės pasivaikščioti dar neperstatyto Paryžiaus gatvelėmis, dalyvauti fiziko Žano Antuano Nolė eksperimentuose, pasinerti į aukštuomenės rūmų prabangą. Kelionė aprašyta pirmuoju asmeniu, neįmantriai, teksto autoriui lavinant rašytinės lenkų ir lotynų kalbų įgūdžius, bet nuoširdžiai ir įtaigiai. Atlikti tyrimai nubrėžia kasdienio gyvenimo, šeimos, emocijų istorijos lyginamųjų studijų perspektyvą ir praplečia istorinės LDK egodokumentikos tyrimų erdves.

Renginyje dalyvaus VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas, VU bibliotekos darbuotoja, kirilikos katalogo sudarytoja Ina Kažuro, projekto „Lietuvos egodokumentinis paveldas“ vadovas, knygų sudarytojas ir rengėjas prof. Arvydas Pacevičius (VU), ir projekto „Lietuvos egodokumentinis paveldas“ dalyvis prof. habil. dr. Waldemar Chorążyczewski (Torunės M. Koperniko universitetas).

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: