Eiti prie turinio

Paroda „Profesorius Rolandas Pavilionis (1944–2006). Prasmė ir tapatumas“

2014 m. gegužės 16 d.
VU Biblioteka

Maloniai kviečiame į parodos Profesorius Rolandas Pavilionis (1944–2006). Prasmė ir tapatumas“ atidarymą gegužės 16 d. 12. 30 val. VU universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto 3).

Paroda veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje iki birželio 30 d.

pavilionis (2)

Rolandas Pavilionis (1944 m. liepos 3 d. Šiauliai – 2006 m. gegužės 10 d. Vilnius) – Lietuvos filosofas, logikas, lingvistas, politikas ir visuomenės veikėjas.

R. Pavilionis gimė Šiauliuose. Dirbdamas Šiaulių dviračių gamykloje, 1962 m. baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1963–1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1968 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 1968–1971 m. Ukrainos mokslų akademijos Filosofijos instituto aspirantas, apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Loginė natūraliosios kalbos sintaksės analizė“ (1971).

Nuo 1971 m. dėstė Vilniaus universitete, docentas. 1977–1978 m. stažavo Paryžiuje, Sorbonoje, Visuomenės mokslų aukštųjų studijų mokykloje, kur, vadovaujant prof. Algirdui Juliui Greimui, parengė ir 1981 m. Ukrainos MA apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Šiuolaikinės loginės-filosofinės kalbos analizės problemos“. Šie darbai padėjo pagrindus šiuolaikiniams analitiniams bei kalbos filosofijos semantikos tyrimams Lietuvoje.

1982–1989 m. VU Filosofijos istorijos ir logikos katedros pirmasis vedėjas (katedra buvo įkurta 1982 m., padalijus Filosofijos istorijos ir mokslinio komunizmo katedrą), profesorius (1982). 1989–1991 m. VU prorektorius. 1988 m. jo iniciatyva pertvarkyta visuomenės mokslų dėstymo struktūra ir turinys, pradėta dėstyti politologija, atkurtas Filosofijos fakultetas.

1990–2000 m. R. Pavilionis – Vilniaus universiteto rektorius. Vadovaujant rektoriui R. Pavilioniui, Vilniaus universitetas sustiprino savo pozicijas Europos mokslo erdvėje: tapo tikrais tarptautinės universitetų bendrijos nariais. 1991 m. Bolonijos universitete buvo pasirašyta Didžioji universitetų chartija (Magna charta universitatum). Tai svarbus dokumentas Vilniaus universitetui, pelniusiam tarptautinį pripažinimą. R. Pavilionis buvo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas 1995–1996 m., 1990–2000 m. Tarptautinės universitetų rektorių asociacijos vykdomojo komiteto ir Europos rektorių vykdomojo komiteto narys. Taip pat daugelio kitų šalies ir tarptautinių organizacijų narys: 1989–2004 m. Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos garbės prezidentas. 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1994 m. tikrasis narys, nuo 1992 m. Europos menų ir mokslų akademijos narys.

Mokslinių tyrinėjimų sritys: logika, loginė semantika, kalbos filosofija. R. Pavilionis pirmasis Lietuvoje ieškojo kalbos ir mokslo analitikos bei hermeneutinės tradicijos sąlyčio. Jis siekė atskleisti pasaulio pažinimo kalbinių ir nekalbinių veiksnių vaidmenį ir ryšį. Teigė, kad konceptuali sistema formuojasi priežastiniu požiūriu nepriklausomai nuo kalbos, o tolesnį šios sistemos formavimąsi daugiausia lemia kalba. Šį požiūrį siejo su individo tapatumo problema. Tyrė kalbinių išraiškų interpretavimą ir supratimą, jų vartojimo kontekstą, siejo semantikos ir pragmatikos lygmenis. Vėlesnėje kūryboje kalbinių išraiškų prasmę R. Pavilionis siejo su gyvenimo prasmės problema. Pagrindinės dar jaunystėje suformuluotos idėjos išsamiai buvo išdėstytos knygoje „Kalba. Logika. Filosofija“ (1981). Ši knyga išleista ir rusų kalba „Problema smysla“ (Prasmės problema 1983). Už šias monografijas 1985 m. jam suteikta Lietuvos valstybinė premija. Knygos papildyta versija išversta į anglų kalbą „Meaning and Conceptual systems“ (Prasmė ir konceptualios sistemos 1990). Išvertė H. D. Thoreau „Voldenas, arba Gyvenimas miške (1985;1997), sudarė ir išvertė A. J. Greimo rinktinę „Semiotika“ (1989), L. Wittgensteino „Rinktinius raštus“ (1995). Išleido esė rinkinį „Tarp šviesos ir tamsos“ (2000), „Prieš absurdą: straipsniai, kalbos, pokalbiai apie universiteto ir gyvenimo filosofiją“ (1 d., 2000; 2 d., 2004). Paskutinioji R. Pavilionio knyga „Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save“ (2005) yra tiek nutolimas nuo ankstesnių idėjų, tiek jų tąsa.

1997 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. 2000–2004 m. LR Seimo narys, 2000–2004 m. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ir Prancūzijos tarpparlamentinių ryšių grupės vadovas. 2004–2006 m. Europos Parlamento narys, Sąjungos už Tautų Europą frakcijos vicepirmininkas, Kultūros ir švietimo komiteto narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narys-pavaduotojas.

Adovanojimai: Lietuvos valstybinė mokslo premija (1985); Prancūzijos Akademinės Palmės ordinas (1993); Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1997); Karaliaus Haroldo VI ordinas už nuopelnus Norvegijos karalystei (1998); Lenkijos Karininko kryžius už nuopelnus Lenkijos Respublikai (1999); Ordinas už nuopelnus Prancūzijos Respublikai (2001); Vytauto Didžiojo ordino Karininko Kryžius (2004).

Parengta pagal spaudą

Naujieną pateikė Snieguolė Misiūnienė

Kol kas komentarų nėra

Parašykite komentarą

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų sekėjų: